meškinyčia

×meškinýčia (hibr.) sm. (1), meškinyčià (2) 1. meškų tvartas, narvas: Vilkas vilkinyčioj, meška meškinýčioj, lapė duoną raiko, zuikys ūsus kraipo Grk. Kur laiko, uždaro, stovi meškos, bus meškinyčià J. 2. MŽ, [K] spąstai meškoms gaudyti.